ištirti

ištìrti, ìštiria, ištýrė tr. Rtr, NdŽ 1. SD418, H, Sut, N, LL23, KŽ, DŽ¹ išsiaiškinti, sužinoti: Tai žmonės ištyrė R44, 295, MŽ59,395. Gerai dalyko neištýręs, nieko negaliu pasakyti Š. Aš ištyrinėjau, kas buvo prapuolusio, ir ištýriau, dasižinojau JI651. Nereik be reikalo užsipulti, reik pirma ištìrti reikalą Pln. Kožname laikraštė[je] rašys rašys: neištirtà paslaptis i neištirtà Všv. Yra da daiktų terp dangaus ir žemės, katrie n'ištìrti Smln. Ir pats ištyriau, kad Darbėnūse tikrai taip žmonės kalba Jn. Aš pats ištýriau, kad tas bernas slapta eina prie savo mylimosios J. Kaip čia daryt reikia, reik ištìrt LKT161(Tt). Aš ir pats jau naktuisiu, ba noriu ištirt, kas čia yra LTR(Slk). Nu palauk, a mas tavės neištìrsiam! Sk. Reik ištìrt, a jis jau teip viską i žino Sdr. Nora ištìrti, kas tas mandriasis jau yra Trk. Tik nenoriu viską pasakot, kad jūs ma[n] neištìrti (nepažįstami) Lkš. Bet jau norėjo muni ištìrti, ka nepaaugčio vagiulka Krt. Reik ištìrti, kodėl tu negalėjai gyventi su pačia Yl. Aš jau ištýriau viską, kas ji par velnias Jrb. Tyrinėdamas ištyrė jos pirmąjį vyrą buvus tą brolį Jrk15. Atsimykite šitos gromatos patys kartą ištirdami, kad vislab, ką čia skaitot, vis viena tiesa buvusi K.Donel¹. Ar gal norėtų kungas dar ištirt, kaip aš ir visą atmintyj turiu? Vd. Ištirk, kas kaltas, kad žirgo netekau, ir nubausk V.Krėv. Ištìrk, koks te paukštis guli negyvas Mžš. Ištirs, kieno žodis išsipildė, manas gu alba jų BBJer44,28. Kas nor tavą protą ištirti? BBIšm9,17. Ištirsit gentainę jūsų … sunkią tapusią BPII265. Neižtirsi, kurią adyną ateisiu tavęsp DP556. Ižtyrė, jog tatai tiesa buvus, ką tarė DP199. [Tai] buvo ištyręs nuog išmintingųjų SE270. Būtų tikrosios tiesos žodyje Dievo negalėję ištirti MTXXXIX. Man, mažiausiam tarp visų šventųjų, duota yra ta malonė, idant tarp pagonų apsakyčia neištiri[a]mas bagotystes Christaus GNPvE2,8. Kas supras sūdus tavo n'ištiriamus? prš. | Tų piktadėjų dar niekas negauna ištirti (susekti) LC1881,15. | refl. tr.: Aš išsitýriau, t. y. dasižinojau, išgirdau J. Aš išsitýriau, kad jis teisingai sakė Sem. 2. moksliškai išnagrinėti, ištyrinėti: Dirbtiniai palydovai padėjo geriau ištirti Žemės magnetinį lauką rš. | Į senatvę Galilėjus vėl sumanė paskelbti, ką jis naują ištyręs Mš. Norint geriau suprasti lietuvių kalbą, reikia ištirti lietuvių tautos dvasią ir istoriją A.Baran. 3. KŽ patikrinti, nustatyti būklę, kokybę: Ir šitą vandenį ištýrė J.Jabl. Ištýrė mani, ligą nustatė Jrb. Važiuokiav pri daktarų, kad ištìrtum Plt. Kad ilgiau pabūsi to[je] ligoninė[je], gal geriau ištir̃s ligą Mžš. Ans ištýrė, kokia liga serga Tl. Šiandien skrandį ištýrė Trk. Paėmė kraują, paėmė šlapumą, ištir̃s Pv. Ištìrta esu, ligos neturiu Jd. Ištýrėm, sako, ka pienas liesas Trk. Reik ištìrt pieno riebumas Všk. | refl. tr.: Nuvažiavo Vilniun sveikatos išsitìrti Krs. 4. išgyventi, justi: Kokį Jonuko širdis liūdnumą ištyrė rš. ^ Jis ir šaltą, ir šiltą ištyręs NžR. Pikto neištyręs, doro nepažinsi NžR. 5. išbandyti, išmėginti, įsitikinti: parnešdavom gabalą paklotų linų ir ištìrdavom [, ar laikas minti] PnmŽ. Praėjus keletui metų, užsimanė medsargis ištirti tėvo patarmę BsPII110. Tep tikrai neištýrėm gyvenime, tiktai tokios šnekos eidavo rš. Ištyręs kalbu N. Ir aš ištýrus: kur suaugesnio [paršo], tai puodas kitap nuvirs Pv. Jis pats buvo ištyręs, jog žmogui mokytam ir gerai dirbančiam viskas gerai sekas S.Dauk. Aš visą tat savim esu ištýręs NdŽ. ^ Seno draugo nepeik, nauju nesigirk, tada pagirsi, kada nelaimėj ištirsi LTR(Vl). | refl. tr. Š: Aš išsitýrus, kad mėsiškas negerai Dgp. \ tirti; aptirti; atitirti; datirti; išdatirti; įtirti; ištirti; patirti; išpatirti; pertirti; pritirti; sutirti